Žalieji kokteiliai – vitaminų užtaisas mūsų organizmui

Žalieji kokteiliai - puikus vitaminų užtaisas ryte, labai juos pamėgau, gėriu jau antrą savaitę.

Kokteiliams dažniausiai naudoju bananus, špinatus, saulėgrąžų daigus, obuolį, chia sėklas ir vandėnį. Jeigu pavyksta gauti, vietoj špinatų dedu Kalė lapines salotas. Taip pat galima į kokteilius dėti mėgstamus kitus vaisius ir kokias nors valgomas žoles, dar galima daryt iš daržovių ir įvairių valgomų  žolių.

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).

Saulėgrąžų daigai – tai skanus ir labai naudingas maistas. Sėklai pradėjus augti, visos vertingiausios medžiagos koncentruojasi į daigus. Todėl daigai turi labai daug vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tai puikus energijos ir sveikatos šaltinis žmogaus organizmui. Juos galima valgyti vienus, maišyti į salotas, naudoti žalių kokteilių gamybai.
Šie saulėgrąžų daigai išauginti rankiniu būdu padėkluose, naudojant sertifikuotą ekologišką žemę be jokių organinių ar neorganinių trąšų. Žemėje nėra gyvulių mėšlo. Tai ekologiškame ūkyje specialiai daigams paruošta žemė: nurūgštintos durpės ir organinės maisto atliekos, sumaišytos ir perdirbtos sliekų.
Vitaminas D ir Lecitinas
Tarptautine daigų auginimo asociacija (JAV) teigia, kad saulėgrąžų daiguose gausu vitamino D, todėl jie labai naudingi akims. Jie ypač rekomenduojami trumparegiams. Be to, šie daigai ramina nervus ir normalizuoja rūgščių bei šarmų balansą virškinamajame trakte, normalizuoja kraujospūdį.
Harwardo visuomenės sveikatos institutas ištyrė, kad saulėgrąžų daigai tai lecitino šaltinis Šis fosfolipidas atsakingas už riebalų apytaką kraujyje.
Riebiosios rūgštys ir Baltymai
Sapiente universiteto (Rumunija) mokslininkas M. Morton ištyrė, kad saulėgrąžų daiguose gausu Alfa-linoleno rūgšties, žinomos kaip Omega-3 riebalų rūgštis. Ši riebioji rūgštis dalyvauja smegenų veikloje, skatina odos, plaukų ir kaulų atsinaujinimą.

Kale-lapiniai kopūstai. Lapiniuose kopūstuose yra daug baltymų, įvairių vitaminų (B1 , B2 , B6 , C, PP, K, E ), folio rūgšties, o karoteno (provitamino A) juose randama net

80 proc. daugiau negu baltagūžiuose jų giminaičiuose. Lapiniuose kopūstuose taip pat gausu fitoncidų, įvairių fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo, geležies. Tai labai naudinga ir gydomųjų savybių turinti daržovė.

Chia – ispaninio šalavijo (lot. Salvia hispanica) sėklos. Naudojamos mitybai praturtinti, „žaliems“ patiekalams. Turi daug baltymų ir itin daug skaidulinių medžiagų. Tinka norintiems auginti raumenų masę bei metantiems svorį.

Augalas auga centrinėje ir pietų Amerikoje smėlingose dirvose kalnuotose vietovėse iki 2500 metrų virš jūros lygio. Chia sėklas actekai, majai ir kitos Amerikos gentys vartojo dar prieš 4000 metų. Šioms gentims chia buvo (ir tebėra) vienas pagrindinių maisto produktų. Chia vartojamos sėklų pavidalu, malamos į miltus, iš jų spaudžiamas aliejus. Itin vertinamos tradicinėse medicinos sistemose.
Amerikos indėnų gentis Tarahumara, iki šiol vartojanti chia sėklas, garsėja fizine ištverme (gali bėgti didelius atstumus, ilgai pakęsti dykumos karštį). Šių sėklų maistinės savybės idealiai tinka norintiems auginti raumenų masę bei metantiems svorį (suvalgius chia sėklų ilgą laiką jaučiamas sotumas), norint pagerinti mitybą. Chia sėklos sugeria iki 7 kartų daugiau vandens nei pačios sveria, todėl užpildo skrandį ir ilgam numalšina alkį; be to, keliaudamos virškinimo traktu jos jį drėkina ir pamažu atiduoda tą vandenį, kurį sukaupė – tai svarbu žarnyno peristaltikai.
Maistinė vertė (100 g) 2120 kJ/510 kcal: baltymų 20 g, angliavandenių 40 g (iš jų cukrų - pėdsakai), riebalų 32 g (iš jų sočiųjų - 3.1 g), skaidulų 35 g, natrio - pėdsakai.